Šiais mokslo metais visoje Lietuvoje įgyvendintas respublikinis STEAM projektas ,,Aš ir mano miestas“, kuris subūrė net 139 pedagogų ir daugybę ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, tėvelių iš įvairių šalies ugdymo įstaigų.
Vaikams miestas tapo gyva laboratorija, kupina atradimų ir įkvėpimo. Jie ėjo į ekskursijas po savo miestą, stebėjo pastatus, gamtą, žmones ir transportą, kūrė, konstravo, piešė bei dalijosi įspūdžiais. Kiekviena veikla skatino pažinimą, kūrybiškumą ir saviraišką.
Projektas ,,Aš ir mano miestas“ buvo paremtas integruotu STEAM požiūriu, jungiančiu skirtingas mokslo, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos sritis.
Mokslas: vaikai tyrinėjo miesto gamtą, stebėjo objektus, medžius, paukščius, vandens judėjimą, aiškinosi, kaip mieste prižiūrima aplinka.
Technologijos: pedagogai naudojo skaitmeninius įrankius – planšetes, interaktyvias lentas, fotografiją – miesto objektams fiksuoti ir pristatyti. Kai kurios grupės kūrė skaitmeninius savo miesto žemėlapius.
Inžinerija: vaikai konstravo miesto pastatus ir tiltus iš LEGO, kaladėlių, kartono, dėžučių bei antrinių žaliavų, lavindami erdvinį mąstymą ir problemų sprendimo įgūdžius.
Menas: piešdami, lipdydami ir kurdami koliažus, vaikai meninėmis priemonėmis išreiškė emocinį ryšį su savo miestu.
Matematika: stebėdami architektūrą ir aplinką, vaikai atpažino geometrines formas, matavo, lygino dydžius, skaičiavo langus, stulpus ar tiltus.
Toks metodinis derinimas leido vaikams pamatyti, kad STEAM nėra atskiri dalykai – tai natūraliai jų aplinkoje susipinantys atradimai, kuriuos jie patys gali tyrinėti ir kurti.
Bendradarbiavimas ir patirtinis mokymasis: projekte aktyviai dalyvavo pedagogai, tėvai ir įvairių miestų įstaigos – bibliotekos, muziejai, kultūros centrai. Bendradarbiavimas su bendruomene suteikė vaikams galimybę pažinti skirtingas profesijas, suvokti miesto veikimo principus ir pamatyti, kad kiekvienas žmogus prisideda prie miesto kūrimo.
Per patyrimą grįstas mokymasis skatino vaikus ne tik stebėti, bet ir veikti: išbandyti, tyrinėti, kurti, diskutuoti. Toks procesas stiprino jų pasitikėjimą savimi, smalsumą ir kritinį mąstymą.
Rezultatai ir įžvalgos: projekto metu sukurtos įvairios kūrybinės ekspozicijos – miesto maketai, piešinių albumai, fotografijų koliažai, virtualūs žemėlapiai. Vaikai su pasididžiavimu pristatė savo darbus tėvams ir draugams, o pedagogai dalinosi metodinėmis patirtimis su kolegomis iš kitų įstaigų.
Šis projektas atskleidė, kad net mažiausi vaikai geba suprasti STEAM principus per žaidimą, stebėjimą ir kūrybą. Miestas tapo gyva mokymosi erdve, kurioje mokslo, meno ir technologijų ribos išnyko, o vaikai patyrė, kad jų idėjos ir pastangos turi realią vertę.
Pedagogai įsitikino, kad STEAM veiklos gali būti sėkmingai įgyvendinamos ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje, jei vaikams suteikiama laisvė tyrinėti ir kurti. Miesto aplinka pasirodė esanti neišsemiamas ugdymo šaltinis, o integruotos veiklos – raktas į vaikų motyvaciją ir džiaugsmą mokytis.
MOTYVACIJA IR TIKSLAI: Skatinti vaikus pažinti savo miestą per tyrinėjimą, kūrybą ir eksperimentus, taikant STEAM metodus.
IŠMOKTOS PAMOKOS: STEAM projektas leido vaikams natūraliai mąstyti, tyrinėti – jiems įdomu buvo stebėti, bandyti, kurti ir klausti, atrasti pasaulį savarankiškai, smalsiai, kūrybiškai. Suteikė laisvės ir priemonių eksperimentuoti, o pedagogams – būti jų kelionės palydovais. Pažintinės išvykos, pasivaikščiojimai ir tiesioginiai stebėjimai padėjo vaikams geriau suprasti, kad mokslas, technologijos, inžinerija, menas ir matematika yra visur aplink juos. Didžiausi pasiekimai buvo pasiekti, kai veiklose natūraliai susipynė keli STEAM komponentai – kai, pavyzdžiui konstruojant pastatus vaikai skaičiavo, aiškinosi medžiagų savybes ir meniniu būdu dekoravo savo kūrinį. Įtraukus tėvus, kolegas ir miesto įstaigas, projektas tapo gyvas, įtraukiantis ir prasmingas. Vaikai jautėsi svarbūs savo bendruomenėje, o pedagogai – įkvėpti dalintis idėjomis tarpusavyje.
Remdamiesi šiuo projektu, planuojame toliau tęsti STEAM veiklas, plečiant jas naujomis temomis ir įtraukiant dar daugiau Lietuvos ikimokyklinių įstaigų.
Logopedė Lina Sakienė ir ikimokyklinio ugdymo mokytojos Irena Rupšienė, Jurgita Simaitienė